I am the best at talking to you about me. What’s your super power?

October 1, 2015 § Leave a comment

Laimė yra kai mama nuperka naują penalą ir tu pradedi labai gražiai rašyti į naują sąsiuvinį, o paskui ten vistiek visur pripaišai mažų pimpaliukų.

Kraustomės iš šalies ir iš čia.

pasimatom čia: https://pasakoriusblog.wordpress.com/

Zombie is too stupid to ring the doorbell

February 19, 2015 § Leave a comment

Iš nedoros kelio išklydus. Ir kaip tikra padorėlė vėl susitvarkau stalčius. Vėl randu nebereikalingų. Tų, katrie tik būna ir būna prisikaupę. Galėčiau jais sienų plyšius užkaišiot. O tie kiti.. Tie, kur veisles kažkokias turi, visur išsislapstė. Jums būna, kad nerandat? Dainos, noro arba sagos?

Tuku tuku už save.

4a2938c334ddb8064c060a93d5a0d63f

Home is where my bunch of crazies are

November 11, 2014 § 2 Comments

Grįžtam ir grįžtam. Mėgstam būti sutikti ir išlydėti. Nesuplanuoti pusryčių blynai. Baravykų džiūvėkai stiklainiuose. Visokie nepabaigti mezginiai pakampėse. Svarainių marmeladai ir dėžutės su užrašais “trumpos virvelės” ar “seni puodai”.  Kur visi šneka vieni per kitus. Garsiai. Kur trys televizoriai. Kur vėl atsirado naujų knygų. Mamos kruopščiai išlygintos paklodės. Ir tėčio garažas. Visada pilnas paslaptingų reikaliukų. Viskas kaip vaikystėj, tik įdomiau.

DSC_0361 DSC_0365 DSC_0367 DSC_0368 DSC_0398 DSC_0422

DSC_0371 DSC_0372 DSC_0373

DSC_0379 DSC_0386 DSC_0387 DSC_0388 DSC_0377

Tired of Fake

June 30, 2014 § 1 Comment

Krokodilai neverkia. Gal todėl ne taip labai jie man ir patinka. O gyvenime neišvengiamai sutiksi kokį vieną kitą krokodilą. Menkas mano kūnelis stinga gėlo vandens. Aš ir vėl geriu atšalusią kavą. Iš didelės laisvės kažkokia nelaisvė. Mano širdis geležinė, mano kiautas praskeltas, lipnia juosta suklijuotas. Nelabai gražiai atrodo, bet puikiai laiko. Kai skauda smegenis – knygų puslapiais užsiglostau. O kad taip į rozetę ir vėl pilnu tempu. O dabar nugara sulinkus į kuprelę. Bet žiūrėk  ir vėl veidrody nusišypso, rageliais į viršų galvelę suveltą – kilst. Jeigu neišsikraustys iš proto ir nenušuoliuos per lauką saulėj nugeltusį. O jei taip bus, tai bus geriausia, kas galėjo nutikti.

Duokit pūkuotąją armiją, gėrio gynėjų. Šiandien aš pavargau.

I love you at your darkest

May 19, 2014 § Leave a comment

Aš jau seniai nusilaužiau ragą, nors kita vertus, gyventi su vienu ragu yra netgi kažkiek patogiau. Ne taip sveria galvą žemyn. Šiandien plūsta į mane labai daug idėjų ir visokių reikalų, bet ant tiek susimalę, kad man reik pakilti ir pasižiūrėt iš viršaus, kas ryšiausiai atrodo, tada gal viskas savaime ims ir susidėlios. Ir ateis trupinys ramybės. Tik baimė tokia, kad pakilus mane nušaus, pasiims mano inkstus, o iš plunksnų susipins karūną. Reiktų suinvestuoti save kažkur šiandien, bet kažkaip veja į pievas. Kol ne visi vabzdžiai nubudo, noris paupiais pasivoliot, nubėgt apie kažką. O nei tas, nei anas, anei trečias.

Šiandien sopa man mano menką kūnelį.

b0dd5c6aca66e4754e8d2894b380aaa5

https://www.youtube.com/watch?v=YhGeMv8jTic&feature=kp

Actions speak louder

May 15, 2014 § Leave a comment

Kai kasdien tempiu savo karvę sveriantį dviratį į ketvirtą aukštą, kažkiek ant savęs pykstu, kad vis nesusitvarkau rūsio. Kai jau nebepastebiu, kad vienintelės bute esančios durys nudažytos tik iš vienos pusės. Kai pabundu ryte ir pamatau kad saldžiai miegojau ant sūdyto žemės riešuto. Kai iš visų jėgų kalu galva į ne vietoj prisuktą lentyną. Kai išsikepu nevalgomą pyragą su dvigubai daugiau cukraus nei nurodyta recepte. Kai susibraižau šonus, nes ir vėl lipu per tvorą, kad sutrumpinčiau kelią namo. Aš suprantu, kad čia tokia nauja nuolatinė mano kasdienybė. Pakeičiau darbą ir gyvenimą. Dabar atrodo, kad stinga laiko visiems mano hobiams, bet iš tikrųjų tai aš vėl čia zyziu, nes laiko nesumažėjo. Tiesiog mintys apie kitką. Ir labai gerai. Daug naujų dalykų kasdien ateina. O vieną dieną ateis koks nors dar didesnis dalykas ir pakeis viską. Labiau. Ir dviračio užnešimą į ketvirtą aukštą palydėsiu dar dainuška kokia ir bus ypatinga cardio treniruotė.

374f6ee12ac6667fa130c192ef28d9d8

Vasara ateina. Ir viskas bus daug paprasčiau.

You don’t need a reason to help

February 27, 2014 § 2 Comments

Jeigu ne tas, arba ne kitas, aš nebūčiau čia ir dabar ir negyvenčiau taip, kaip gyvenu, negalvočiau tų visų dalykų, neplanuočiau rytojaus reikalų taip, kaip šiandien planuoju. Nematyčiau tų visų spalvų, kurios yra aplink juodą ir baltą. Jeigu ne tie žmonės, kurie mane pagimdė, gyvenimo pamokos, kada per ašaras kelio nesimatė, išmokė. Ir tie žmonės kurie tame kelyje, arba šalikelėje buvo sutikti, palikti, užmiršti, arba liko tokie pat nuostabūs ir dar geresni. Jeigu ne žmonės, kurie manęs absoliučiai nieko neišmokė, arba tie, kurie mano smegenų vingius lygino, iš kurių aš sužinojau nulį įdomių dalykų. Jeigu ne visi tie pavasariai ir tos nepakeliamai šaltos žiemos, visos apėmusios ligos ir nuovargiai, visi tyčiniai savęs žalojimo būdai. Jeigu ne visa muzika, kurią esu girdėjusi, visi matyti spektakliai, kurie mane pravirkdė. Jeigu ne troškimai, sintetinės ir tikros laimės, visi pirmi kartai, visi taip ir likę nepaaiškinti atsitikimai. Kur būčiau? Ar būtų geriau? Geriau yra dabar. Gyvenimas pats mezga tą kelią, o aš greitį renkuosi. Ir požiūrį. Vatos kibirėlį nešuos įvyniojimams. Ir drąsos. Noro gyventi su kitais. Padėti ir pasidalinti. Šiandien kažkaip viskas labai aišku. Kaip čia šitam didžiuliam miške reikia gyventi.

3a69eac2306058918365a53277d7cd2b

Jei galvojame ne apie save, o apie kitus ir bandome jiems padėti, įgauname neįtikėtinos drąsos, kuri mums net nebūdinga. Dalai Lama

  • herojus

  • archyvas:

  • Enter your email address to subscribe to this blog and receive notifications of new posts by email.

    Join 65 other followers

  • bloglovin

    bloglovin
  • follow me on pinterest

    Follow Me on Pinterest