I love you in any condition and under any circumstance

Utiutiu kokia aš įsimylėjusi. Skraidau debesyse ir sukasi mano rožinis kaleidoskopas. Taip, šiuo metu aš gyvenu labai meilų gyvenimo etapą.  Bet neapsiribokime. Noriu aš čia truputį pakapstyti. Pasiremsiu filosofo Slavoj Žižek įžvalga. “Love is evil”. Mes išsirenkame žmogų,  mums puikiai suprantamais būdais išskiriame jį iš kitų ir jį mylime. Jeigu mes pasiimame šitą meilę ir einame su ja  iki galo, mes patenkame į labai sudėtingą situaciją. Mylėti nėra lengva.. Nes meilė yra sugebėjimas priimti žmogų ir kartu visus jo trūkumus, nuosmukius, kvailus poelgius, jo “ugly points”,  ir visoj šitoj betvarkėj surasti  tikriausią jo grožį. Man tai atrodo nenusakomai nuostabu. Tik kur yra riba tarp sugebėjimo pakęsti, susiturėti, išlaukti, susitaikyti ir to suvokimo, kad nepakeliui.  Ar reikia nugyventi pusšimtį metų, kad žinotum kas buvo/yra tikra, o kas ne? Nepaisant to, šitai turėtų būti siekiamybė. Vertybė. Nes bet kuriuo atveju laimi.  Nes daugiau žmonių taisytų nebe taip puikiai veikiančius santykius, o ne užuot išmetę juos, ieškotų kitų. O jei keliai vis tik išsiskirtų, pasiglostytų sau galvas, kad išmoko pamoką, atidavė kiek turėjo, neliko skolingi, buvo geri. Čia panašiai kaip ir tikėti Dievu. “Religija – tai gyva hipotezė, galinti pasirodyti teisinga” (filos. V.Džeimsas). Ir čia reikia labai atsargiai elgtis. Jei tikėsi Dievu ir pasirodys, kad jis yra, tau bus atlyginta (pateksi į rojų) jei netikėsi, o pasirodys, kad jis yra, būsi nubaustas (pateksi į pragarą). O jei tikėsi, ir pasirodys, kad jo nėra, pralaimėsi tik lažybas. (Čia jau iš Paskalio kančios). Nereikia pamiršti tikrų dalykų. Viskas ir taip labai laikina. Neužsisiundykim dar daugiau.